- geruogė
- géruogė sf. (1) K, Erž; R žr. gervuogė: Géruogės mėlynos J. Usnys, geruogės, vikšriai ir kiti visokie ganyklai nederlingi daiktai prapuolė K.Donel1. Gerą arbatą esą galima iš geruogių lapų prisitaisyti LC1887,34.
Dictionary of the Lithuanian Language.
